- kovingumas
- kovingùmas sm. (2) DŽ → kovingas: 1. Aš galvodavau, kad artimų žmonių gailėjimasis gali sumažinti kovotojo drąsą ir kovingumą rš. 2. Jaunųjų proza pasižymi savo kovingumu sp. Majakovskio eilėraščiai kupini kovingumo patoso sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.